- pusiaužniugas
- pusiáužniugas, -a adj. (1) 1. paimtas, persmaugtas per pusę, per juosmenį: Spustelėjo prie savęs pusiaužniugą, o uostai ir karštos lūpos į jos burną įsmego Žem. Ans girtą žmogų, pusiaužniugą paėmęs, virdo (neša) J. 2. per pusę persilenkęs: Moteriškos pusiáužniugos renka rugius Als. Pusiáužniugas kvempuos, rugius pjaudamas su pjautuvu J. Žiūriu – žmogus pusiáužniugas ant žemės begulįs Varn.
Dictionary of the Lithuanian Language.